Vaikystė
Vaikystė - tai spalvos ir juokas,
Smagių patirčių mokykla.
Kol vaikas joje dar naujokas -
Širdelė nuo visko laisva.
Vaikystė - tai laisvė ir laimės
Lašelis vandens delniuke.
Kai vaikas dar nejaučia baimės
Ir skraido drugeliai pilve.
2018©EveLi
Mes pievas išbraidysime
Mes pievas išbraidysime visas kartu.
Šis laikas skirtas mums - vadinamas turtu,
Brangiausiu iš visų turtų pasaulio -
Tai pieva, pienė, mėlynas dangus ir saulė.
Tai tavo mažas žvilgsnis, kuris toks skvarbus,
Kiekvienas tavo žingsnis man iki šiol svarbus.
Maži mieli delniukai mažų švelnių rankyčių,
Man atneša kaip saulė tų geltonų gėlyčių.
2018©EveLi
Laimingi
Laimingi tie, kurie nebijo -
Būt savimi ir nepatikti.
Greičiau juos laimė pasivijo,
Man teko jų sutikti.
Kitaip jie mąsto, kitaip gyvena -
Jų žodžiuose daugiau teisybės,
Su jais taip lengva, šalia jų gera,
Iš jų semies stiprybės.
Kitaip, nei tų, kurie nemoka
Šiaip džiūgauti savaime
Ir viskas jiems neapsimoka -
Akyse nėra laimės.
Visai neverta nusiminti,
Kai netiki tavim kiti -
Geriau vertėtų prisiminti,
Kodėl tu pats savim tiki.
Kodėl tiki tuo, ką darai -
Nes nuėjai tu savo kelią.
Įrodinėt neprivalai
Ir jie tau neprivalo.
Jie išklausyti neprivalo,
Suprasti tuo labiau,
Jų širdys kažkada užšalo,
Senai tai pajutau.
Tu eik savu keliu toliau
Įjungęs šaltą protą.
Atverk širdies duris mažiau,
Nes juk širdis - ne puota,
Kur gali susirinkt visi,
Sukelti sąmišį bei triukšmą.
Po visko uždaryt duris
Palikus tuštumą ir šiūkškles.
Laimingi tie, kurie išdrįsta
Nepaisant visko ir visų,
Eiti basi keliu negrįstu,
Nepasimest tarp akmenų.
Tarp tų, kurie nemoka būt laimingi,
Dėl to, kad stengiasi jie per mažai.
Išduoda juos veidai sustingę
Ir laimės ieško jie ne ten - dažnai.
Laimingi tie, kas tai supranta
Bei moka daug greičiau atleist,
Prie savo pykčio nepripranta,
Jam susikaupus - greit išleist.
Tik ne kitiems pagiežą lieja,
Nekaltina visų aplink.
Jie priežastis su pasekmėm susieja,
Laimingi jie todėl - atmink!
2018©EveLi
Kiekvienas žmogus nori būti sveikas ir gražus, o mes moterys ypač. Kad tokios būtume, privalome būti sveikos visom prasmėm, nes tikras grožis turi eiti iš vidaus. Būdama penkių vaikučių mama sulaukiu nemažai komplimentų, dėl savo išvaizdos bei energijos. Dažnai klausia, kaip viską spėju. Atsakymas labai paprastas - išmokau ir vis dar mokausi. Prmiausia išmokau pasirūpinti savimi, o po to kitais: vyru, vaikais, draugais.. Čia kaip tam lėktuve, jam krentant, pirmiausia, deguonies kaukę privalo užsidėti mama sau, o tada tik vaikams. Taigi, trumpai papasakosiu kas privertė sunerimti dėl savo sveikatos ir ką atradau jai pagerinti.
Šiandien pasidalinsiu dar vienu savo kūrinuku, kuriame atvirumas persipina su sarchazmu, man labai patiko tiek kurti, tiek skaityti :)Galbūt patiks ir jums?
Myliu iki begalybės
Aš - penkių vaikų mama.
Nuolat bėgu tekina:
Namai, darželis, mokykla,
Batai, ratai, kirpykla,
Parduotuvė ir virtuvė,
Valgis, indai ir praustuvė,
Grindys, šiūkšlės bei siurblys,
Kaip ekspreso traukinys!
Kas kavos man padarys?
Kas trumpam bent pristabdys?
Būna noriu viską mesti,
Darbą kitą susirasti:
Paprastesnį ir lengvesnį,
Psichologiškai saugesnį.
Bet..
Kaip galėčiau šitaip aš?
Kas į būrelius nuveš?
Kas tris kart juos pamaitins?
Kas, kai reikia pamokins?
Kas apskalbs, suras kojinytes?
Kas rytais supins kasytes?
Kas supras ir išklausys,
Išbučiuos ir apkamšys?
Nes..
Tik mylinti mama taip gali.
Viską viską mest į šalį:
Manikiūrus, pedikiūrus,
Makiažus ir gefiūrus.
Visus hobius ir karjeras,
Kinų, teatrų, šou premjeras.
Kas belieka?Internetas -
Mano darbo kabinetas.
Susikūriau savo blog'ą,
Kai rutina rauna stogą,
Žodį kitą parašau,
Tarp naujienų panaršau.
Grįžtu vėl į realybę -
Myliu iki begalybės
2017©EveLi
Tema, kurią šiandien paliečiau savo eilėse ne pati maloniausia, tačiau aktuali, ypač Lietuvoje.. Pabandžiau išryškinti kelias priežastis, todėl, kad tikra prevencija tai ne pasekmių naikinimas, o priežasčių ieškojimas ir bandymas jų išvengti. Raginu nebūti abejingiems savo artimiems žmonėms, ypač tamsiuoju laikotarpiu, o tuos kuriuos puola liūdesys linkiu nepasiduoti blogoms mintims ir nebūti išdidiems, kai reikia pagalbos. Ir kviečiu paskaityti naują mano kūrinuką...
Ruduo vienas nuostabesnių metų laikų, apie kurį negaliu, o gal ir nemoku imti ir parastai papasakoti, apie jį man norisi kalbėti eiliuotai (nežinau, kodėl, bet dažnai taip norisi..). Šiandien man ruduo atrodo toks, koks jis atrodys kitais metais nežinau, nes mes keičiamės lygiai taip pat kaip ir metų laikai, taip kaip keičiasi mėnesiai..
Apie kūdras, varles ir vaikus. Kai kuriems pas mus apsilankusiems svečiams pamačius kūdrą nueina šiurpas kūnu ir dažnai sulaukiam tokių klausimų ''Kaip saugojat vaikus?''..
Labas rytas! Šiandien dalinuosi lengvomis eilėmis apie rudeninį rytą. Nepamirškite eidami ar lėkdami į savo darbus pažiūrėti į dangų ir įkvėpti rudeninio kvapo. O kurie lieka namie su leliukais (pvz.,taip kaip aš) galim išgerti kavos ar arbatos terasoj arba balkone.. Mmmm...Nuostabus tas rudeninio ryto kvapas.
O jums ar kvepia ruduo?
Man kartais reikia tylos, apmąstymams, pabuvimui su savimi.. Ir kai visi užmiega, kai nurimsta namai, gamta, nurimsta ir siela..Tada suvoki tą kontrastą tarp triukšmo dienos metu ir tylos vakare.. Pamenu tą vakarą, kai gimė šios eilės, aš tiesiog ieškojau tylos..